Paroda „Eglės, rūtos, ievos ir lelijos“

Paroda „Eglės, rūtos, ievos ir lelijos“ kilo iš mūsų vardų. Visi pavadinime minimi augalai yra svarbūs heraldikoje, tautosakoje, pasakose, legendose ir dainose apdainuoti. Atėjusį į galeriją žiūrovą ištinks netikėtumas, nes ši paroda ne apie gėles.

Prof. Eglė Ganda Bogdanienė – tekstilininkė, Rūta Eidukaitytė – tapytoja, Ieva Paltanavičiūtė – stiklo menininkė, Lilija Valatkienė – tarpdisciplininio meno kūrėja pasakoja savo istorijas apie šių dienų aktualijas. Išgyvename krizę: ekonominę, demografinę, politinę, gamtosauginę, santykių ir kitas krizes, kurias sukelia pati žmonija.

Eglės sukurtas baltas šuo sargis simbolizuoja ištikimybę, apsaugą, linkėdamas žmonių sieloms baltumo ir šviesos.

Lilijos Valatkienės krepšys pilnas sagų – demografinės krizės atspindys. Saga kaip siela, kaip simbolis svetur emigravusių Lietuvos žmonių laimės ir pinigų ieškoti. Žemaitė – (šiemet minime jos 180 metų jubiliejų), sukurta iš sagų ant išdidinto vieno lito banknoto. Tai priminimas to laikmečio, kai 1918 m. rašytoja keliavo į JAV lietuvių bendruomenes rinkti lėšų badaujantiems žmonėms lenkų okupuotame Vilniuje. Į specialiai įsteigtą badaujančių komitetą Žemaitė surinko ir atvežė 35 tūkstančius JAV dolerių (kas šiai dienai prilygtų apie 2 mln).  Pati rašytoja nusipelnė atvaizdo tik ant vieno lito kupiūros. Šalia esantys keturi Lilijos  kūriniai – taktiliniai, skirti liesti, matyti pirštais. O baltas Eglės šuo tarytum vedlys aklo žmogaus, išgyvenančio savo negalią.

Skirtingų kūrinių sąšauką papildo Rūtos Eidukaitytės tapyti paveikslai. Ji – medžių advokatė. Kalba už girias, miškus ir mūsų sielas. Sunaikinsime juos, išnyksime ir patys. Mokslininkai sako, kad medžio ir žmogaus DNR sutampa 25 proc., tik mums reikia išmokti medžių kantrybės.

Ieva Paltanavičiūtė savo kūriniuose per skaidraus stiklo regėjimus šaukiasi šviesos mūsų širdims, šilumos jausmams, meilės artimam ir taikos pasauliui. Štai tokia mūsų parodos žinutė, – meniškai išjaustas ir perteiktas pasakojimas Onuškio meno galerijoje veiks iki liepos 2 dienos.

Menas gal ir neišgelbės pasaulio, bet žiūrinčius jį, skaitančius metaforas, išjaučiančius menininkų mintis, privers susimąstyti – ką paliksime po savęs.