MENAS KVIEČIA PABŪTI ŽODŽIO ŠVIESOJE
Jaukią balandžio 11 d. Trakų kultūros ir meno centre buvo atidaryta Lilijos Valatkienės tapybos paroda „Žodžio šviesoje“. Paroda skiriama Antano Macijausko 150-ųjų ir spaudos atgavimo 120-ųjų metų paminėjimui.
Kaip teigia pati darbų autorė, reflektuoti dabartinę vaizdais persotintą aplinką yra tiek pat asmeniška, kaip ir rašyti dienoraštį. Kai tikrovės ribos būna išsitrynusios, refleksija arba išaukština, arba paniekina reginius, paveiktus emocinėmis laiko permainomis.
Žinomos žurnalistės ir menininkės subjektyvus matymas atsispindi ir tapyboje, skatindamas antrinę, tai yra – žiūrovo refleksiją. „Šios parodos akcentu virto Katrės lova. Pasitelkusi Biržų muziejuje „Sėla“ saugomus praeities reliktus, – lovą ir savo kraičiui Katrės siuvinėtą paklodę, sukūriau savotišką mizansceną. Tapyboje pavaizduotas motyvas stipriai susijęs su emocija, pažėrė daug neatsakytų klausimų. Lietuvių spaudos draudimo metais (1864-1904) jauna mergina kraičiui siuvinėja paklodę. Tekstas išsiuvinėtas kirilica, liaudyje vadintas „graždanka“: „Man patalėlis žalių rūtelių, saldus miegelis jaunų dienelių“. Žinant anų metų kaimo žmonių raštingumą, kyla klausimas – kas parašė Katrei šį tekstą kirilica? Kodėl jame raidė „i“ lotyniška? Ar tai sąmoningai padaryta klaida? Kodėl intymią patalynę, kurios išskyrus vyrą ir žmoną niekas nemato, reikėjo siuvinėti kirilica? Kas buvo Katrės vyras? Ir pagaliau, – Biržų „Sėlos“ muziejuje saugoma paklodė datuota 1906 metais (spaudos draudimas panaikintas 1904 m.). Šioje vietoje galėjo įsivelti klaida, arba kaimo žmonių nepasiekė spaudos draudimo panaikinimo faktas ir Katrė siuvinėjo iš inercijos.
Apibendrinant visą parodą galima pasakyti, kad per tapybą įvykusį judėjimą laiku, savotiška teleportacija į praeitį, autorės mintys pasipildys žiūrovų bendražmogiškomis emocijomis. Autorei svarbu ar patys žiūrovai sugebės išjausti, išgyventi, pamatyti ir pasiimti tai, ko nebandė įsivaizduoti. „Abstrakcija išlaisvina vaizduotę. Simboliai integruoti į tapybą, metaforiškai įprasmina buveinių ženklus, kuria ryšį tarp laikmečio ir žmonių, naratyvas apie knygas ir žmones paskatina susimąstyti. Sakoma, kad 25 proc. medžio ir žmogaus DNR sutampa, mūsų statybinės medžiagos iš dalies panašios, tik reikia išmokti medžio kantrybės. Tad mėgaukitės, prieštaraukite, stebėkitės, piktinkitės, – pasinerkite į visas emocines būsenas, tik nelikite abejingi“.
Lilija Valatkienė yra kelių garbingų organizacijų – Lietuvos dailininkų ir Lietuvos žurnalistų sąjungų bei Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė. Jai suteiktas meno kūrėjos statusas. Surengė 36 personalines parodas, yra prasmingų ir įdomių edukacijos projektų autorė, aktyviai dalyvauja jungtinėse fotografų ir dailininkų parodose. Jos darbai puošia visuomeninės paskirties ir asmenines gyvenamąsias erdves Lietuvoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir Australijoje. L. Valatkienės kūrinių įsigijęs Vilniaus miesto muziejus, Panevėžio Stasio Eidrigevičiaus menų centras (Stasys Eidrigevičius muziejus), Šiaulių galerija „Laiptai“, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Biržų muziejus „Sėla“, Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kelmės miesto galerija, Pagėgių Vydūno vardo viešoji biblioteka bei kitos kultūros ir meno įstaigos.
Parodos atidaryme dalyvavo LR Seimo narė Edita Rudelienė, Trakų rajono savivaldybės vicemerė Jolanta Abucevičienė, Trakų nacionalinio parko direktorius Darius Kvedaravičius, VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė,kultūrologas Vytautas Juška.
Parodą remia – Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija; parodos partneriai – Trakų rajono savivaldybė, Valstybinė Lietuvių kalbos komisija, Laikraštis „Trakų žemė“.
Trakų kultūros ir meno centre paroda veiks iki gegužės 1 dienos! Ateikite aplankyti ir pabūti!
Trakų kultūros ir meno centro informacija
